Kaip siūti skiautinius?

Kas tai?

Skiautinių gamyba – tai kitoniška siuvinėjimo technika, leidžianti sukurti dygsniuotus gaminius, paprastai turinčius tris sluoksnius. Be tradicinių dygsnių adata, čia taip pat gali būti naudojamos įvairios aplikacijos ir siuvinėjimas.

Iš skiautinių galite sukurti nepakartojamas antklodes, drabužius, žaislus vaikams ar net paveikslus, tačiau pažvelgus į praeitį, tradiciškai šiuo principu daugiausia buvo siuvami įvairūs ryškiaspalviai užklotai bei lovatiesės. Tokiam kūriniui prireikdavo nuo mėnesio iki trijų mėnesių darbo. Rankdarbio kūrimo trukmė daugiausia priklauso nuo kūrėjo patirties, kuriamo ornamento sunkumo bei skirtingų skiaučių skaičiaus.

Toks kūrinys yra sukuriamas iš pagrindinio viršutinio sluoksnio ir  pamušalo, kuris paprastai yra medvilninis, o tarp jų – poliesterio užpildas, kuris sukuria vizualų tūrį. Tai tarsi trimatis meno kūrinys. Viršutinis sluoksnis, kuris yra pagrindinė viso šio rankdarbio esmė, yra gaminamas iš skirtingų audinių skiaučių, kurios skiriasi savo spalva, raštais ir kartais net medžiagų rūšimi. Esminis šio kūrinio elementas yra adatos sukurti dygsniai.

Skiautinių priešistorė

Skiautiniai toli gražu nėra naujai išrasta rankdarbių rūšis. Daugelyje kultūrų šis užsiėmimas buvo dalis moterų laisvalaikio. Jų palikimą galime rasti senovės Egipte ir net Rytuose – pačioje Kinijoje. Istorikai tiki, kad mūsų žemyne skiautiniai atsirado Kryžiaus žygių metu, kuomet kariai XI amžiuje žygiavo į Palestiną ir iš ten parsigabeno ne tik brangenybių, bet ir moterų rankomis sukurtų skiautinių. Tuo metu skiautinius žmonės galėjo apžiūrėti vėliavų, religinės aprangos, palapinių, antklodžių ir kitų daiktų pavidaluose. Daugelio žmonių įsitikinimu viduramžiais skiautiniai buvo tik žemosios klasės atstovių užsiėmimas, tačiau yra įrodymų, kad net Škotijos karalienė Mary Stuart kūrė šiuo siuvimo principu. 

Seniausias lietuviškasis skiautinys priklauso dailininko A. Žmuidzinavičiaus anytai Idalijai Plioterytei, kuri gyveno 1837-1886 metais. Šis meno kūrinys dabar yra saugomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Šiais laikais skiautiniai išgyvena savąjį Renesansą – vis daugiau žmonių įsitraukia į šią užburiančią veiklą. Gal vėliavų žmonės ir nebesiuva, tačiau skiautinius galite sutikti įvairių drabužių, dekoratyvinių bei buities daiktų ir kitų meno kūrinių pavidalu. Mūsų šalyje šia veikla užsiimančių galite suskaičiuoti ne vieną šimta – Utenos mieste yra susikūręs net moterų skiautininkių klubas pavadinimu „Vorė”.

Kaip atrodo skiautinių kūrimo procesas?

Kaip jau išsiaiškinome, tai daugelį šimtmečių menantis rankdarbis, kuriamas iš skirtingų audinių skiaučių, jas sujungiant adatos dygsniais. Tai tarsi meno kūrinys, kurį gali sukurti tik kantrūs ir kruopštumo turintys žmonės. Skiautinius galima kurti rankomis, taip pat siuvimo mašinos pagalba, nors neretai žmonės šiuos būdus kombinuoja tarpusavyje. 

Prieš pereinant prie skiautinių techninės dalies, reikėtų pabrėžti, kad imantis bet kokio sudėtingumo lygio skiautinio darbo, pirmiausia jums reikėtų turėti eskizą ar bent jau aiškų vaizdą galvoje, kaip skirtingos skiautės turėtų būti išdėstytos vienoje vietoje. Taip pat reikėtų nuspręsti, kokį skiautinių siuvimo būdą norėsite naudoti, nes jų yra keletas. Trečias, ne mažiau svarbus dalykas, yra medžiagų rinkimas, jų skalbimas bei lyginimas – taip kur kas labiau palengvinsite sau darbą. Na ir paskutinis darbas prieš meno kūrinio kūrimo pradžią yra skiaučių karpymas, paverčiant jas įvairiomis geometrinėmis figūromis.

O dabar prie techninės skiautinių kūrimo proceso dalies

Kaip jau minėjome anksčiau, šis rankdarbis susideda iš trijų skirtingų sluoksnių. Pirmasis viršutinis sluoksnis yra kuriamas sujungiant skirtingas medžiagų skiautes, kurios gali sukurti įvairiausias geometrines figūras ar kitus ornamentus. Vidurinysis paprastai yra užpildomas putlesne medžiaga, kuri neretai atlieka šildymo funkciją (ypač jei tai antklodė). Na o paskutinysis sluoksnis neturi didelės reikšmės šiame rankdarbyje – tai tarsi pamušalas, kuris dažniausiai gaminamas iš medvilnės audinio dėl jos praktiškų savybių – lengvos priežiūros, neglamžumo ir ilgaamžiškumo. Visi šie sluoksniai yra sujungiami dygsnių pagalba, kurie būna pritaikomi prie kuriamo ornamento arba kūriniui pridedantys papildomo cinkelio. Kad skiautinys gautųsi dar unikalesnis, labiau patyrę siuvėjai ima ir išsiuvinėja savo naujai sukurtą meno kūrinį.

Reikalingi įrankiai ir medžiagos

Pagrindinės dygsniavimo priemonės, be jokios abejonės, yra adata ir siūlai, tačiau be jų pradžiamokslis turėtų pasiruošti ir dar keletą šiam rankdarbiui sukurti praversiančių priemonių. Medžiagų skiautėms kirpti prireiks arba kokybiškų siuvėjo žirklių, kurios negadina medžiagos, arba profesionalaus audinių peilio. Beje, pastarasis turėtų būti parduodamas su specialiu guminiu kilimėliu, kuriame atvaizduojami linijiniai ženklai – orientyras siuvėjui. Skiautinių gamybai taip pat pravers plati liniuotė, jūsų pačių saugumui antpirštis ir daug smeigtukų. Be įvairiausių skiaučių, taip pat reikės pasiruošti kontrastingo atspalvio siūlus, kad šie padėtų sukurti išties nepakartojamą meno kūrinį.

Šiam darbui reikės ir jūsų pasirinkto storio užpildo, įvairių audinių skiaučių, lygintuvo ir siuvimo mašinos (jei mokate su ja dirbti ir pageidaujate pasilengvinti sau užduotį). Specialios, siuvimo darbams pritaikytos, kreidelės, pieštukas ar muilo gabaliukas tikrai palengvins žymėjimo procesą. 

Kokias medžiagas skiautinių kūrimui geriausia pasirinkti?

Kalbant apie pačius skiaučių audinius, geriausia pasirinkti tokio paties tankio ir harmoningų atspalvių medžiagas. Tačiau šiais laikais vis labiau populiarėjant zero waste principui, daugelis naudoja tai, ką randa namuose, todėl ne visada pavyksta vadovautis vienodo tankio medžiagų taisykle. Net jei namuose neturite atliekamų audinių, visada jų galite įsigyti pigiau, kadangi šiam rankdarbiui reikia tik skiaučių, o mes – Must Have – galime pasiūlyti įvairiausių audinių likučių už žemesnę kainą.

Daugelis šio rankdarbio ekspertų užtikrintai rekomenduoja naudoti tik šimtaprocentinius medvilnės audinius, kadangi medvilnė yra augalinės kilmės natūrali medžiaga, pasižyminti daugeliu praktiškų savybių, tokių kaip ilgaamžiškumas, patvarumas, lengva priežiūra ir pan. Pačiam pamušalui paprastai nėra keliami reikalavimai, tačiau praktiniais sumetimais taip pat geriausia yra rinktis audinius iš medvilnės. Spalva ar raštas nėra labai svarbūs, tačiau jei norite, kad kūrinys atrodytų harmoningas ir iki galo išbaigtas, rekomenduojame rinktis vienspalvę medžiagą, kuri derėtų prie skiautėse dominuojančių spalvų.

Net jei neturite daug praktinių gebėjimų, nemaža dalis teorijas jau čia, todėl jums telieka tik imti žirkles į rankas, karpyti geometrines figūras ir adatos pagalba jas harmoningai sujungti tarpusavyje į nepaprastai žavingą meno kūrinį, kuris nepaliks abejingų.